Tikriausiai retas puls ginčytis dėl to, kad bene labiausiai jaunystėje asmenybę formuojantis faktorius yra tuo metu skaitomos knygos. Knygos jaunimui tampa kone asmenybės dalimi, jos įteigia ne tik svarbiausias vertybes, bet kartais gali netgi parodyti ir gyvenimo kelią. Knygos galia žmogui yra neišmatuojama ir žodžiais sunkiai nusakoma, tačiau pasidalinti mintimis apie tai ir keliais įkvepiančiais pavyzdžiais tikrai įdomu ir vertinga.

Knyga – geriausias draugas

Neretai pasitaiko atvejų, kad paauglystėje jauniems žmonėms būna sunku susirasti gerų draugų, nes tada, kaip sakoma, „siaučia hormonų audros“ ir jaunuoliai dažnai elgiasi neadekvačiai: šaiposi iš išskirtinai atrodančių ar mąstančių (paprastai ir iš itin protingų bei apsiskaičiusių) žmonių, ignoruoja juos ar kitaip žemina. Tokiais atvejais knygos jaunimui gali būti vienintelis išsigelbėjimas iš depresijos ar net, baisiausiu atveju, savižudybės (daugybė paauglių apie tai susimąsto, nesugebėdami suvaldyti savo emocijų) spąstų. Geros knygos jaunimui juos paguos, įkvėps, įtrauks į paralelinius nuotykių kupinus pasaulius, kuriuose gyvena geri, tvirtas moralines vertybes demonstruojantys veikėjai, ginantys savo draugus ir artimuosius.

Netgi jei veikėjai ir ne tokie, tačiau knyga įtraukianti, ji nukreips jaunuolio dėmesį nuo varginančios kasdienybės, tad taip jis atsipalaiduos, iškraus emocinį balastą ir „įsikraus“ daugiau pasitikėjimo savimi, kurį galės išnaudoti kaip ramią reakciją susidurdamas su užgauliotojais. Pavyzdžiui, viena jauna moteris dalijosi atsiminimais apie savo paauglystę: „Buvau aukščiausia, liekniausia ir tuo metu protingiausia savo klasėje, nes anksti išmokau skaityti ir labai mėgau mokytis, sužinoti daug naujo. Be to, mano labai šviesi oda. Dėl viso to iš manęs nuolat šaipydavosi bendraamžiai vaikai, todėl pamažu ėmiau vis rečiau su jais bendrauti – tik tiek, kiek reikėjo einant į pamokas. Būčiau užsidariusi vienatvės kiaute, jei ne pomėgis skaityti. Geros knygos jaunimui mane išgelbėjo – paauglystėje perskaičiau visas tuo metu išleistas lietuviškai Stepheno Kingo knygas. Jų veikėjai – įvairūs baisuokliai, vampyrai, keistos psichikos žmonės – tikrai ne tie asmenys, kurie galėtų įkvėpti pozityvumo, tačiau pasinerdama į siaubų karaliaus pasakojimus, kuriais aklai tikėjau, mačiau, kad pašaipūnai klasiokai nėra pati tamsiausia realybės pusė.“

Knyga – lengviausiai pasiekiama ir šviesiausia pramoga

Ne paslaptis, kad daugumai jaunuolių paauglystėje labiausiai norisi pramogauti. Dėl to neretai linkstama į vakarėlius, alkoholio vartojimą, pirmųjų cigarečių rūkymą. Tačiau tai – iliuzinės pramogos, kurių siūlomas „džiaugsmas“ ir „pasitenkinimas“ trunka labai trumpai. Knygos jaunimui internete ar popieriniame variante gali pasiūlyti ilgalaikį džiaugsmą ir amžiną indėlį į save – tai, ką perskaitai, išlieka visam. Paprastai knygos vaikams ir jaunimui yra itin pritaikytos pramogų siekiui: jose pasakojama daug nuotykių, tiesiog prikaustančių dėmesį lapas po lapo, o veikėjai turi savybes, kurias atpažįstame savyje arba kurias norėtume išsiugdyti.

Vienas indų išminčius Šrila Prabhupada yra sakęs, kad vakariečių protas yra toks išsiblaškęs, kad jam reikia intrigos ir šiurpuliukų tam, kad būtų galima jį suvaldyti. Šis guru, dvasinis mokytojas, dėl to siūlė kiekvienam – ir jaunam, ir senam – imti į rankas, pavyzdžiui, knygą „Krišna, Aukščiausiasis Dievo asmuo“, kurioje aprašomi įvairūs Dievo nuotykiai, o jie – patys netikėčiausi: nuo demonų žudymo iki jaunų besimaudančių mergaičių drabužių vogimo.

Geriausia tai, kad tokios ir panašios geros knygos jaunimui per pramoginį savo pobūdį gali išmokyti gyvenimiškų pamokų: knygos jaunimui apie meile parodys, kaip ugdyti sąmoningus ir pagarbius santykius su žmonėmis, kuriems puoselėjame šiltus jausmus. Taip pat tokios knygos jaunimui apie meile gali išmokyti pamilti pačius save ir kiekvieną gyvą būtybę aplink.

Dar vienas privalumas, kurį siūlo knygos jaunimui – tai, kad dažniausiai jos būna laisvai prieinamos kaip knygos jaunimui internete, tad visai nereikia už jas mokėti pinigų ar su savimi iš bibliotekos parsitempti kelių sunkių ryšulių. Pavyzdžiui, viena lietuvių kalbos mokytoja dalijosi prisiminimais iš pamokų: „Dauguma moksleivių taip džiaugiasi, kad dabar jau turime „Lietuvių klasikinės literatūros antologiją“ laisvai prieinamą virtualiai. Kiekvienas gali ją susirasti ir turėdamas laiko skaityti. Pastebėjau, kad ženkliai pagerėjo ir namų darbų atlikimas – anksčiau moksleiviai tingėdavo eiti į bibliotekas, kad pasiskolintų nurodytas perskaityti knygas, tačiau kai jos atsirado antologijoje, problemos nebeliko.“

Taigi, kaip jau minėta, knygos galia yra neišmatuojama ir jos veikimo būdai neįvardijami. Su skaitymu yra susijusios daugybė įkvepiančių istorijų, kurias papasakoti trumpame straipsnyje, deja, per sudėtinga. Vis dėlto tikriausiai kiekvienas savo gyvenime lengvai prisiminsime tokių išgyvenimų, kai pagalvojome: „o, knygos jaunimui (ar tiesiog knygos) turi magiškų galių keisti gyvenimą!“