Anglų lietuvių žodynas su tarimu Žodynas su tarimu – geriausias draugas, besimokant kalbų
Išmokti naują kalbą ir pritaikyti ją savo kasdienybėje – tai užduotis, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti be galo sudėtinga ar netgi visiškai neįmanoma. Ypač jei ta kalba kokia nors sudėtingesnė, keistesnė, praktiškai išnykusi arba vartojama labai nedidelės grupės žmonių (kaip, pavyzdžiui, yra su lotynų, sanskrito kalbomis arba netgi ir mūsų gimtąja kalba – lietuvių, kuri užsieniečiams atrodo esanti nežmoniškai sudėtinga). Sudėtinga gali būti netgi išmokti ir labiau paplitusią kalbą, tokią, kaip, pavyzdžiui, anglų, tačiau šiuo atveju padėti gali anglų lietuvių žodynas su tarimu, o įkvėpti kelios spalvingos (o svarbiausia, kad tikros) kalbų mokymosi istorijos, kurias tuojau jums papasakosime.
Pirmoji istorija – „man tiesiog patiko jų muzika“
Susipažinkite su Evelina – ji išmoko mūsų kaimynų arba, kaip dauguma populiariai vadina, „braliukų“ latvių kalbą pati. Kaip? Visiškai paprastai (bent jau taip teigia pati Evelina): ji tiesiog klausėsi latviškos muzikos. Skamba vis dar neįmanomai? Tuomet skaitykite toliau.
Po to, kai ši grupė iš Latvijos prieš jau gana daug metų laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą, jų vardą sužinojo visa Europa. Lietuvoje jie taip pat yra labai gerai žinomi – taip, tai „Brainstorm“ vyrukai, seniai pažįstami „pop rock“ stiliaus muzikos atlikėjai. Vis dėlto, nepaisant „Brainstorm“ ikišiolinio populiarumo, retas žmogus žino, kad jie turi ir alternatyvų pavadinimą. Latvijoje dažniau šiuos vyrukus sutiksite kaip „Prāta Vētra“ (pavadinimas latviškai reiškia tą patį, kaip ir angliškai – „audra smegenyse“; taip šį pavadinimą verstų ir anglu lietuviu zodynas su tarimu internete). Po šiuo pavadinimu slepiasi ir ištisa gausybė įdomių ir dėmesio vertų latviškų „Brainstorm“ dainų – būtent jomis ir susižavėjo mūsų herojė Evelina. Mergina teigia: „man taip patiko jų latviškos dainos, kad pradėjau ne tik jų klausytis kompiuteryje, bet ir važinėti į vis daugiau koncertų, rengiamų Latvijoje, užsiregistravau į fanų klubą, o ten susiradau daug naujų draugų, su kuriais, deja, beveik negalėjau susikalbėti – buvome jauni, anglų kalbos taip pat beveik nemokėjome“. Atrodytų, situacija be išeities – jauna mergaitė netgi negali bendrauti su savo bendraminčiais, grupės „Prāta Vētra“ gerbėjais, nes egzistuoja kalbos barjeras. Tačiau štai ką pati Evelina galėtų jums atsakyti: „Tai buvo kliūtis tik labai trumpą laiką. Vėliau pažvelgiau į tai kaip į galimybę – į galimybę išmokti įdomią kalbą. Iš pradžių man tiesiog patiko jų muzika, bet vėliau „Prāta Vētra“ įnešė labai gražų dalyką į mano gyvenimą – latvių kalbą.“ Taigi Evelina ėmė ne tik klausytis „Prāta Vētra“ dainų, bet ir verstis jų tekstus į lietuvių kalbą – pasinaudodama tokiais kompiuteriniais žodynais, koks yra ir anglų lietuvių žodynas su tarimu. Taip, žodis po žodžio, ji jau galėjo bendrauti ir su naujaisiais draugais.
Antroji istorija – „atvažiavau bendrauti, o ne bandelių glaistyti“
Antroji mūsų istorija gali pasirodyti dar beprotiškesnė, bet ji taip pat tikra. Šį kartą siūlome susipažinti su Alina – mergina, kuri gana gerai išmoko italų kalbą tiesiog praleidusi vieną darbo vasarą Pietų Italijoje, kur beveik niekas nešneka angliškai. „Vykau į tą šalį spontaniškai – draugė pasiūlė, parekomendavo mane savo darbdaviams, o man reikėjo pokyčių ir naujų patirčių, tad sutikau. Išvykau mokėdama tik pasakyti „buongiorno“, pakeliui lėktuve ir autobuse draugė išmokė itališkai skaičiuoti iki dešimties. Kai atvykusi vėlai naktį pirmą kartą sutikau būsimus darbdavius, nesupratau nieko, ką jie kalbėjo. Tikriausiai atrodžiau kaip visiška kvailė – juk atvykau į kraštą, kur net jauni žmonės beveik nešneka angliškai“, – štai kokiais įspūdžiais dalinosi Alina. Akivaizdu, anglu lietuviu zodynas su transkripcija toje situacijoje jai būtų nepadėjęs, o italų ir lietuvių kalbų žodyno su gyvu tarimu ji neturėjo. Praktiškai visą vasarą mergina netgi neturėjo prieigos prie interneto: „važiavau, kaip ir sakiau, visiškai spontaniškai ir siekdama pabėgti, taigi neėmiau net kompiuterio, o internetu pasinaudodavau kartą į pusę mėnesio, norėdama parašyti mamai, kad esu sveika ir viskas gerai sekasi. Nors sekėsi tikrai ne visada gerai. Iš pradžių dėl to, kad nemokėjau kalbos, visą laiką – maždaug šešiolika valandų darbo per parą – leidau tos kavinės, kur dirbau, virtuvėj, glaistydama bandeles ir dėdama jas į krosnį. Verkdavau kiekvieną dieną, kaip norėjau iš ten ištrūkti – atvažiavau bendrauti, o ne bandelių glaistyti.“ Taigi ne tik kad nei anglu-lietuviu zodynas online su tarimu, nei toks italų žodynas buvo Alinai nepasiekiami, bet jie nebūtų davę ir jokios naudos – dirbant tiek daug valandų, vargu ar būtų įmanoma jais pasinaudoti. Tačiau, laimei, internetinius žodynus pakeitė „gyvas žodynas“ – bendradarbė italė, kuri mokėjo anglų kalbą (pasak Alinos, kaip Lietuvoje ją moka pradinukai) ir ėmė pamažu ją mokyti pavienių itališkų žodžių, o paskui ir sudėtingesnių dalykų (draugė lietuvė, jau mokanti italų kalbą, dirbo kitoje pamainoje, tad padėti negalėjo). „Iš pradžių atsidarydavau lentynas ir mokydavausi gėrimų, kuriais prekiavom, pavadinimus, bandelių apibūdinimus, galiausiai, net kiekvieno daikto, kurį matydavom, pavadinimus. Vėliau gestų kalbos padedama knygyne nusipirkau anglų ir italų kalbų kišeninį žodynėlį, tuomet tapo dar lengviau. Galiausiai, kai jau išleido iš virtuvės, nes galėdavau priimti užsakymus ir juos atlikti (bet su klientais beveik nebendraudavau, nes nesugebėjau), susipažinau su atostogaujančiu vyresniu italu, kuris daug keliauja po pasaulį, taigi moka anglų kalbą – jis ir buvo mano gyvas vertėjas, padėjęs galutinai perlaužti kalbos barjerą. Vasara buvo tikras iššūkis: jei norėjau dirbti, privalėjau išdrįsti kalbėti, net jeigu plepėdavau nesąmones, pati to nesuprasdama.“
Vis dėlto, nors istorijos tikrai labai įkvepiančios, prie jų „prisirišti“ nereikėtų. Ne visiems pasiseka turėti draugų, kurie gali padėti išmokti (net jei taip šitai padaryti yra dvigubai sunkiau) kalbą. Tačiau kiekvienas gali turėti kitą labai gerą draugą kalbininką. Tai – anglų lietuvių žodynas su tarimu ar bet kokios kitos kalbos panašus žodynas.
Išmokti naują kalbą ir pritaikyti ją savo kasdienybėje – tai užduotis, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti be galo sudėtinga ar netgi visiškai neįmanoma. Ypač jei ta kalba kokia nors sudėtingesnė, keistesnė, praktiškai išnykusi arba vartojama labai nedidelės grupės žmonių (kaip, pavyzdžiui, yra su lotynų, sanskrito kalbomis arba netgi ir mūsų gimtąja kalba – lietuvių, kuri užsieniečiams atrodo esanti nežmoniškai sudėtinga). Sudėtinga gali būti netgi išmokti ir labiau paplitusią kalbą, tokią, kaip, pavyzdžiui, anglų, tačiau šiuo atveju padėti gali anglų lietuvių žodynas su tarimu, o įkvėpti kelios spalvingos (o svarbiausia, kad tikros) kalbų mokymosi istorijos, kurias tuojau jums papasakosime.
Pirmoji istorija – „man tiesiog patiko jų muzika“
Susipažinkite su Evelina – ji išmoko mūsų kaimynų arba, kaip dauguma populiariai vadina, „braliukų“ latvių kalbą pati. Kaip? Visiškai paprastai (bent jau taip teigia pati Evelina): ji tiesiog klausėsi latviškos muzikos. Skamba vis dar neįmanomai? Tuomet skaitykite toliau.
Po to, kai ši grupė iš Latvijos prieš jau gana daug metų laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą, jų vardą sužinojo visa Europa. Lietuvoje jie taip pat yra labai gerai žinomi – taip, tai „Brainstorm“ vyrukai, seniai pažįstami „pop rock“ stiliaus muzikos atlikėjai. Vis dėlto, nepaisant „Brainstorm“ ikišiolinio populiarumo, retas žmogus žino, kad jie turi ir alternatyvų pavadinimą. Latvijoje dažniau šiuos vyrukus sutiksite kaip „Prāta Vētra“ (pavadinimas latviškai reiškia tą patį, kaip ir angliškai – „audra smegenyse“; taip šį pavadinimą verstų ir anglu lietuviu zodynas su tarimu internete). Po šiuo pavadinimu slepiasi ir ištisa gausybė įdomių ir dėmesio vertų latviškų „Brainstorm“ dainų – būtent jomis ir susižavėjo mūsų herojė Evelina. Mergina teigia: „man taip patiko jų latviškos dainos, kad pradėjau ne tik jų klausytis kompiuteryje, bet ir važinėti į vis daugiau koncertų, rengiamų Latvijoje, užsiregistravau į fanų klubą, o ten susiradau daug naujų draugų, su kuriais, deja, beveik negalėjau susikalbėti – buvome jauni, anglų kalbos taip pat beveik nemokėjome“. Atrodytų, situacija be išeities – jauna mergaitė netgi negali bendrauti su savo bendraminčiais, grupės „Prāta Vētra“ gerbėjais, nes egzistuoja kalbos barjeras. Tačiau štai ką pati Evelina galėtų jums atsakyti: „Tai buvo kliūtis tik labai trumpą laiką. Vėliau pažvelgiau į tai kaip į galimybę – į galimybę išmokti įdomią kalbą. Iš pradžių man tiesiog patiko jų muzika, bet vėliau „Prāta Vētra“ įnešė labai gražų dalyką į mano gyvenimą – latvių kalbą.“ Taigi Evelina ėmė ne tik klausytis „Prāta Vētra“ dainų, bet ir verstis jų tekstus į lietuvių kalbą – pasinaudodama tokiais kompiuteriniais žodynais, koks yra ir anglų lietuvių žodynas su tarimu. Taip, žodis po žodžio, ji jau galėjo bendrauti ir su naujaisiais draugais.
Antroji istorija – „atvažiavau bendrauti, o ne bandelių glaistyti“
Antroji mūsų istorija gali pasirodyti dar beprotiškesnė, bet ji taip pat tikra. Šį kartą siūlome susipažinti su Alina – mergina, kuri gana gerai išmoko italų kalbą tiesiog praleidusi vieną darbo vasarą Pietų Italijoje, kur beveik niekas nešneka angliškai. „Vykau į tą šalį spontaniškai – draugė pasiūlė, parekomendavo mane savo darbdaviams, o man reikėjo pokyčių ir naujų patirčių, tad sutikau. Išvykau mokėdama tik pasakyti „buongiorno“, pakeliui lėktuve ir autobuse draugė išmokė itališkai skaičiuoti iki dešimties. Kai atvykusi vėlai naktį pirmą kartą sutikau būsimus darbdavius, nesupratau nieko, ką jie kalbėjo. Tikriausiai atrodžiau kaip visiška kvailė – juk atvykau į kraštą, kur net jauni žmonės beveik nešneka angliškai“, – štai kokiais įspūdžiais dalinosi Alina. Akivaizdu, anglu lietuviu zodynas su transkripcija toje situacijoje jai būtų nepadėjęs, o italų ir lietuvių kalbų žodyno su gyvu tarimu ji neturėjo. Praktiškai visą vasarą mergina netgi neturėjo prieigos prie interneto: „važiavau, kaip ir sakiau, visiškai spontaniškai ir siekdama pabėgti, taigi neėmiau net kompiuterio, o internetu pasinaudodavau kartą į pusę mėnesio, norėdama parašyti mamai, kad esu sveika ir viskas gerai sekasi. Nors sekėsi tikrai ne visada gerai. Iš pradžių dėl to, kad nemokėjau kalbos, visą laiką – maždaug šešiolika valandų darbo per parą – leidau tos kavinės, kur dirbau, virtuvėj, glaistydama bandeles ir dėdama jas į krosnį. Verkdavau kiekvieną dieną, kaip norėjau iš ten ištrūkti – atvažiavau bendrauti, o ne bandelių glaistyti.“ Taigi ne tik kad nei anglu-lietuviu zodynas online su tarimu, nei toks italų žodynas buvo Alinai nepasiekiami, bet jie nebūtų davę ir jokios naudos – dirbant tiek daug valandų, vargu ar būtų įmanoma jais pasinaudoti. Tačiau, laimei, internetinius žodynus pakeitė „gyvas žodynas“ – bendradarbė italė, kuri mokėjo anglų kalbą (pasak Alinos, kaip Lietuvoje ją moka pradinukai) ir ėmė pamažu ją mokyti pavienių itališkų žodžių, o paskui ir sudėtingesnių dalykų (draugė lietuvė, jau mokanti italų kalbą, dirbo kitoje pamainoje, tad padėti negalėjo). „Iš pradžių atsidarydavau lentynas ir mokydavausi gėrimų, kuriais prekiavom, pavadinimus, bandelių apibūdinimus, galiausiai, net kiekvieno daikto, kurį matydavom, pavadinimus. Vėliau gestų kalbos padedama knygyne nusipirkau anglų ir italų kalbų kišeninį žodynėlį, tuomet tapo dar lengviau. Galiausiai, kai jau išleido iš virtuvės, nes galėdavau priimti užsakymus ir juos atlikti (bet su klientais beveik nebendraudavau, nes nesugebėjau), susipažinau su atostogaujančiu vyresniu italu, kuris daug keliauja po pasaulį, taigi moka anglų kalbą – jis ir buvo mano gyvas vertėjas, padėjęs galutinai perlaužti kalbos barjerą. Vasara buvo tikras iššūkis: jei norėjau dirbti, privalėjau išdrįsti kalbėti, net jeigu plepėdavau nesąmones, pati to nesuprasdama.“
Vis dėlto, nors istorijos tikrai labai įkvepiančios, prie jų „prisirišti“ nereikėtų. Ne visiems pasiseka turėti draugų, kurie gali padėti išmokti (net jei taip šitai padaryti yra dvigubai sunkiau) kalbą. Tačiau kiekvienas gali turėti kitą labai gerą draugą kalbininką. Tai – anglų lietuvių žodynas su tarimu ar bet kokios kitos kalbos panašus žodynas.
